Kas yra minimalizmas?
Straipsnis apie minimalizmo ištakas, sąvoką, bruožus, skandinavišką humanistinį minimalizmą, minimalizmo architektus ir priešininkus.
Sąvoka
Minimalizmas yra plati sąvoka. Į architektūrą ji perėjo iš dailės; dailės, kuri buvo racionali, maksimaliai supaprastintų, geometrizuotų formų, išryškinanti objekto struktūrą. Tai buvo XX a. antros pusės dailės kryptis. 9-10 dešimtmečiuose minimalizmo terminą pradėjo vartoti architektai. (1, p.2).
Minimalizmas kilo iš neoavangardo bangos (2) ir kaip stilius susiformavo XX a. 7-dešimtmetyje JAV, o vėliau paplito Europoje ir pasaulyje. Tai yra vakarietiškos civilizacijos rezultatas. Tačiau iš esmės minimalizmas neturi apibrėžtų ribų nei chronologine, nei geografine prasme. Minimalistinės raiškos bruožų jau galime aptikti Sen.Egipte žvelgiant į piramidžių formą. Geometrinį meną buvo įvaldę senovės graikai. (1, p.4-20).
Minimalistai įkvėpimo sėmėsi Japonijos dzen idėjoje, kuri pabrėžia natūralumą, meilę gamtai bei asketiškumą. Taip pat estetinėje filosofinėje kategorijoje wabi, kuri kalba apie neturto ir paprastumo siekį. (1, p.23-24).
Bruožai
Minimalizmui būdingas paprastumo siekis, siekis išgryninti formą, išgauti minimalias formas, kurios simbolizuoja tobulybę. Tai nuėjimas nuo pernelyg didelės detalizacijos, nusismulkinimo. Tai priešprieša manieringumui ir nesaikingumui. Tai paprastumas, aiškumas, lakoniškumas, geometriškumas. Tai tylos estetika. Paprastumas yra priešprieša chaosui ir netvarkai. (1, p.4-14)
„Įvairios minimalizmo sąvokos interpretacijos rodo, kad minimalistinę raišką šiuolaikinėje architektūroje formuoja šios vertybės: tyla, o ne triukšmas; tuštuma, o ne pilnumas, perpildymas, perkrovimas; paprastumas, o ne įmantrumas; gyvenimas, o ne mirtis; lengvumas, o ne sunkumas; skaidrumas, o ne aklinumas; atvirumas, o ne uždarumas; šviesumas, o ne tamsumas; šiltumas, o ne šaltumas; paprastumas, elegantiškumas, santūrumas, o ne arogantiškumas; dvasingumas, o ne pragmatizmas; esmingumas, o ne nusismulkinimas; koncentracija, o ne išsibarstymas.“ (1, p.24).
Pagrindinis minimalizmo siekis – „ per paprastumą, lakoniškumą siekti intelektualumo, dvasingumo, paprastumui ir lakoniškumui suteikiant vertybinį statusą“. (1, p.77).
Minimalizmui būdinga tiek simetrija, tiek asimetrija, o minimalistinė forma būna ne tik statiška, bet ir dinamiška. (1, p.95-102).
Teoretikai nesutaria. Vieni teigia, kad minimalizmas kilo iš modernizmo, kiti sako, kad tai yra postmodernizmo viena iš atmainų, o treti teigia kad tai yra priešprieša postmodernizmui. (1, p.14).
Kryptys
Išskiriamos tokios minimalizmo kryptys: pirminis (low-tech) minimalizmas; brutalusis minimalizmas, asketiškasis minimalizmas; romantinis, jautrusis minimalizmas; skulptūrinis minimalizmas; geometrinis minimalizmas; organinis minimalizmas; kontekstualusis minimalizmas; spalvingasis minimalizmas; technologinis minimalizmas. (1, p.57).
Urbanistinis kontekstas
Minimalistai dėmesį koncentruoja į formos išgryninimą, proporcijų tobulumą, bet ne visada atsižvelgia į kontekstą, dažnai minimalistiniai pastatai kontrastuoja su aplinka. Tačiau yra ir konstekstualaus minimalizmo kryptis, kuri atsižvelgia į urbanistinį audinį. (1, p.73).
Skandinaviškas humanistinis minimalizmas
Žmogus Skandinavijoje neatsiejamas nuo gamtos. Retai apgyvendintas rūsčios gamtos kraštas reikalavo, kad harmoningų žmogaus ir gamtos santykių. Susiklostė pragmatiškas požiūris į atšiaurią, asketišką žmogaus aplinką, todėl daiktuose buvo vertinamas funkcionalumas ir paprastumas. Šiaurės regiono gamta užgrūdino žmogų, jis turėjo būti darbštus, atkaklus ir racionalus tam, kad išgyventų. Kiekvienas buities įrankis turėjo būti funkcionalus ir patogus. Skandinaviškas minimalizmas yra socialiai angažuotas, humanistinis ir demokratiškas. Skandinaviška kultūra turi panašumų su japonų kultūra, kuri taip pat buvo formuojama atšiaurios gamtos, japoniška ir skandinaviška estetika turi daug panašumų. Skandinaviškas gyvenimo būdas reiškia moderniausių naujovių, gamtos ir tradicijos dermę. (6, p. 255-260)
Architektai
Tadao Ando, gimęs rugsėjo 13 1941m. Savamokslis japonų architektas, kuris 1995 m. yra laimėjęs Pritzker Prize. Jo kūryboje matomas paprastumas, kurį įtakojo japonų kultūra, religinis terminas Zen, kuris pabrėžia ne išorinį vaizdą, o koncentruojasi į vidinį pajautimą. Jo architektūroje daug betono, kuris išreiškia paprastumas, ir nors tai yra sunki medžiaga, jo architektūroje ji tampa tarsi besvorė. (3)(Tadao Ando architektūros pavyzdžiai).
John Pawson, gimęs 1949 m. Anglijoje. Savo architektūros studiją įsteigė 1981 m. (John Pawson architektūros pavyzdžiai)
Claudio Silvestrin, gimęs Ciuriche 1954m., yra italų kilmės architektas, Britanijos pilietis. 1986-88m. dirbo kartu su John Pawson, o nuo 1989m. įkūrė savo ofisą Londone, vėliau ir Milane.(4)(Claudio Silvestrin architektūros pavyzdžiai).
Eduardo Souto de Moura, gimęs 1952 m. Portugalijoje, 2011 m. laimėjo Pritzker Prize. 1980m. įkūrė savo įmonę. (5) (Eduardo Souto de Moura architektūros pavyzdžiai).
Priešininkai
Minimalizmo priešininkas Robert Venturi 1966m. pasisakė, kad less is bore (angl. - mažiau yra nuobodžiau). Kiti kritikai mano, kad minimalizmas yra perdėtai sterilus. (1, p.6).
Literatūra
1. Minimalizmo galia, Kęstutis Lupeikis, Vilnius „Technika“ 2007
3. Wikipedija, https://en.wikipedia.org/wiki/Tadao_Ando
4. Wikipedia, https://en.wikipedia.org/wiki/Claudio_Silvestrin
5. britanica, https://www.britannica.com/biography/Eduardo-Souto-de-Moura
6. Dizaino raida: nuo Morriso iki Morrisono, Laimutė Čieškaitė-Brėdikienė, VDA Vilnius 2008